Šiaulių r. TAU pradėjo naujus mokslo metus. Pagal jau kelių metų tradiciją, šventė vyksta išvykoje, kur pasirinktoje netolimoje apylinkėje atliekamos trys išvykos dalys : a) Susipažįstama su vietove, jos istorija, jos žymiais objektais. b) Aplankomas būtinai Kultūros Centras, kur vietiniai meno mylėtojai atvykusiems dovanoja koncertą. c) Išvyka baigiasi vakariene to miestelio maitinimo įstaigoje.

Šįkart rugsėjo 15-tos popietę mus maloniai priėmė Telšių r. .Kaunatavos miestelio bendruomenė. Pasitiko, visur mus lydėjo ir viską aprodė Kaunatavos bibliotekininkė VILIJA. Labai jai dėkingi , nes tai tikra savo krašto žinovė ir mylėtoja. Per jos pasakojimus sužinojome ir pamatėme kokį talentingą savo DIEVDIRBĮ turėjo, ir tebeturi jo paliktus darbus. Kaunatavos bendruomenė tebeturi dar vieną unikumą: jau net prieš dešimt metų susikūrusią moterų verslininkių būrelį, kurios iš vietinių žemės ūkio produktų gamina prieskonius, verda uogienes, džiovina vaisius, o užvis garsiausias čia OBUOLIŲ SŪRIS! Čia mūsų studentės prisipirko visokių gėrybių, didelis dėkui, ir atsiprašome, kad sugaišinome, nes matėme maišus obuolių…

Prie Kaunatavos Dievo Apvaizdos bažnyčios mus pasitiko DVARO PONIA. Dvaro seniai nebėra, o štai PONIA KAUNECKIENĖ yra! Štai kaip! Ir ji puikiai mena praėjusius laikus… Labai jai ačiū, ir giriame jos stilingą aprangą! Ir giriame jos vaidybą, nes paskui ją matėme „neužmušame“ „TRIJŲ MYLIMŲ“ vaidinime. NA IR PRISIJUOKĖME! Ir truputį pavydėjome, kad mes neturime pas save tokio LIUDVIKO AR KOZIRIO… Bandėme papirkti juos ir parsivežti į mūsų TAU teatrą… Nepasirašė… Myli Kaunatavą ir savo vadovę Viliją.

Vakarienė „MONA VILOJE“ buvo neapsakomai skani: su mūsų vaikystės valgymiukais. Sodybos šeimininkas, kaip jis sakė – žemaičių VIRGIS, priėmė neįprastai svetingai, akimirką pasirodė, kad esame kur tai Viduržemio pakrantėj, kur baro pagyvenęs šeimininkas glebėsčiuojasi su savo lankytojais…

Toje išvykoje mums trūko tik Kaunatavos malonaus kunigo Dariaus, su kuriuo pasižįsta keletas mūsų studentų, nes jis yra gimęs kuršėniškiu. Jei būtume galėję susitikti dar ir su juo, tai jau visai naktį būtume grįžę namo! O grįžome vis tiek sutemus. Tačiau pilni pažinimo įspūdžių, pasikrovę bendrystės šiluma ir noru žengti į naujus mokslo metus.

SENTI NĖRA KADA. Ir nematome reikalo! Tik matome reikalą pasidžiaugti ir padėkoti KAUNATAVAI! Būkite! Būkite jūs, būkime mes, ir tebūna taikus dangus mūsų gražiojoje Žemaičių žemėje! Iki kitų susitikimų !

Šiaulių r. TAU rektorė Albina Budreckienė