Šiaulių r. švietimo pagalbos tarnybos kolektyvas kviečia kovo 21-ąją dėvėti skirtingas kojines ir taip išreikšti palaikymą ir toleranciją žmonėms su Dauno sindromu. Skirtingos vienos poros kojinės yra tapusios tarptautiniu tolerancijos žmonėms su Dauno sindromu simboliu. Vaikai su Dauno sindromu (DS) yra unikalios asmenybės su savo ypatybėmis ir gebėjimais, o visuomenės žinios ir supratimas apie Dauno sindromą vis auga. Kasmet Lietuvoje gimsta apie 40 vaikučių, turinčių DS, ir tai yra vienas iš labiausiai paplitusių apsigimimų, susijusių su chromosomos anomalija.
Svarbu žinoti, kad DS atveju chromosomų struktūra yra normali, tiesiog jų yra per daug. Ši perteklinė genetinė informacija ir lemia DS turinčių vaikų ir suaugusiųjų fizinius, sveikatos, raidos, būdo ypatumus. Dėl ko įvyksta minėti chromosomų pokyčiai ir atsiranda Dauno sindromas, nėra iki galo aišku. Vaikai su DS gimsta visose šalyse, visų rasių, socialinių grupių, visokio amžiaus, išsilavinimo, religinių įsitikinimų žmonėms. Tačiau puikiai žinomas faktas, kad šį pokytį reikšmingai įtakoja tėvų (ypač mamos) vyresnis amžius. Chromosomų pakitimai nulemia tam tikrus Dauno sindromui būdingus išorinius bruožus, tokius kaip įstrižas akių plyšys, plokščias tarpuakis, trumpas kaklas, žemas ūgis ir kt. Nepaisant DS būdingų išvaizdos ypatumų, šie vaikai turi savo asmenybę ir daug savo šeimos bruožų bei būdo savybių. Visi žmonės su DS turi lengvesnę ar sunkesnę protinę negalią: jie neišmoksta abstrakčiai, logiškai mąstyti, sunkiai įsimena, negali ilgam sukaupti dėmesio.
Dauguma mažylių su DS nuo pat gimimo būna ramūs, mažiau nei jų bendraamžiai juda, tyrinėja aplinką ir reaguoja į ją. Todėl jiems labai svarbi veikla, stimuliuojanti visus pojūčius: lytėjimą, regą, uoslę, klausą ir skonį. Chromosomų perteklius lemia, kad vaikutis su DS nuo pat mažens vystosi lėčiau, tačiau dauguma tokių vaikų gali vaikščioti, bėgioti, laipioti, nemaža jų dalis išmoksta bent kiek kalbėti bei patys apsitarnauti buityje: pavalgyti, apsirengti, nusiprausti, susišukuoti, pasinaudoti tualetu. Dauguma jų noriai ir šiltai bendrauja su šeimos nariais ir kitais žmonėmis, tuo suteikdami džiaugsmo ir sau, ir aplinkiniams. DS turintys žmonės paprastai negali įsisavinti akademinių žinių, tačiau juos galima išmokyti savarankiškai apsitarnauti ar atlikti nesudėtingus konkrečius darbus, todėl vaikų su DS mokymas ir turi būti nukreiptas į jų asmens higienos, namų ruošos bei savitvarkos įgūdžių formavimą ir lavinimą. Mokymasis remiasi gerais tokių vaikų mėgdžiojimo gebėjimais: paprastai jie noriai kartoja tai, ką pamato darant kitus. Kadangi šiems žmonėms būdingas atminties ir dėmesio sukaupimo trūkumas, mėgdžiojimo būdu išmoktus įgūdžius reikia nuolat ir nuolat pakartoti tam, kad šie įgūdžiai įsitvirtintų kasdienėje veikloje. Šių vaikų ugdyme svarbus yra ir tinkamas paskatinimas už pakartotą, atliktą, išmoktą veiksmą.
Sutrikusios raidos vaikas vėliau pradeda pažinti ir suprasti pasaulį. Vėluoja judesio, kalbos, pažinimo, emocinė raida. Vaikučiui su DS bei jį auginančiai šeimai jau nuo pat gimimo prireikia specialistų pagalbos, ženklų teigiamą poveikį vaiko raidai daro dalyvavimas Ankstyvosios reabilitacijos programose. Daugumos tokių žmonių kognityvinis atsilikimas yra lengvas arba vidutinis. Vaikai su DS gali visiškai dalyvauti valstybinėse ir privačiose ugdymo programose. Ugdytojai ir mokslininkai vis dar atradinėja didžiulį šių žmonių ugdymo potencialą. Šie žmonės turi artimų draugų, eina į pasimatymus, sukuria ilgalaikius santykius ir netgi tuokiasi.
Žmonės su Dauno sindromu, turi ir savo trūkumų, ir privalumų. Žmonės su DS puikiausiai gali gyventi savo šeimose ir aktyviai dalyvauti edukacinėse, socialinėse ir rekreacinėse bendruomenės veiklose. Jie gali būti integruoti į įprastą ugdymo sistemą, dalyvauti sporto, stovyklavimo, muzikos bei kitų menų programose. Žmonės, turintys DS, gali būti naudingi šeimų ir bendruomenių nariai, įvairiopai prisidedantys prie bendrojo gėrio. Pasak Jerome‘o Lejeuno fondo (ginančio žmonių, su Dauno sindromu, teises ir orumą) padalinio JAV vadovo Marko Bradfordo, turintieji Dauno sindromą labiausiai išsiskiria savo meile, užuojauta, atvirumu, noru padėti, intuicija ir kūrybiškumu.
Parengta pagal:
1. R. Grigelionienė. Dauno sindromas ir vaiko raida. Atmintinė tėvams.
2. Sveika, Saulyte. Informacinis leidinys tėvams. Dauno sindromo asociacija, 2019.
