Šiaulių rajono pedagogų IKT naudojimo ugdymo procese tyrimo rezultatai

2020 m. kovo–balandžio mėn. buvo organizuojama pedagogų apklausa, siekiant nustatyti pedagogų poreikius dėl informacinių ir komunikacinių technologijų (toliau IKT) kvalifikacijos tobulinimo. Tyrimo imties dydis buvo planuojamas remiantis Šiaulių r. savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus pateiktais duomenimis apie pedagogų skaičių rajone. Šiaulių rajone iš viso dirba – 778 pedagogai (bendrojo, ikimokyklinio, priešmokyklinio, neformalaus ugdymo). Esant tokiam populiacijos dydžiui, pakankamas tyrimo imties dydis – 257 respondentai. Atliekant tyrimą iš viso anketą užpildė 282 pedagogai, todėl galima teigti, kad gauti duomenys reprezentatyvūs. Tyrimui atlikti buvo pasitelkta anketinė apklausa, sudaryta iš 19 klausimų, dalis klausimų buvo uždari, kiti atviri ir mišrūs.

Didžioji dalis respondentų – mieste dirbantys mokytojai, anketas pildžiusių asmenų vidutinis amžius 49,1 m. Dauguma jų švietimo sistemoje dirba daugiau nei 20 m. Pagal kvalifikacines kategorijas beveik po lygiai pasiskirstė vyresnieji mokytojai (111) ir mokytojai metodininkai (106).   Išanalizavus anketines apklausos duomenis pastebėta, kad tyrime dalyvavę pedagogai savo IKT žinias vertina pakankamai gerai. Analizuojant, kaip pedagogai dirba su konkrečiomis programomis ar platformomis matyti, kad tokias programas/platformas kaip: Microsoft Office programas (Word, Excel, Power Point ir kt.), Google ir kt. paieškos sistemas, bendravimo programėles (Skype, Messenger, Zoom ir kt.), nuotolinio mokymo platformas, vertina, kaip gerai ar labai gerai įvaldytas. Tuo tarpu dirbti su  grafikos ir maketavimo programomis (Photoshop, CorelDraw, Indesign ir kt.), video kūrimo programomis ar debesų platformomis, pritrūksta žinių ir šios sritys yra tobulintinos.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad respondentai tinkamai vertina IKT galimybes savo darbe, suvokia, kaip gali pritaikyti tam tikras priemones ir žinias ugdymo procese. Respondentai geba naudoti tam tikras IKT priemones ir įrenginius, dažniausiai naudoja: kompiuterį ir multimedijos projektorių, retai naudoja: planšetes, elektronines knygas, interaktyvias viktorinas, interaktyvias programas. Pastebėtina, kad nemaža dalis pedagogų nenaudoja interaktyvios lentos, tačiau noriai ją išbandytų. Tyrimo dalyviai suvokia IKT naudą, mato ir daugiau IKT panaudojimo galimybių savo darbe ir vertina tai, kaip galimybes, taip pat pritaria teiginiui, kad mokymas ir mokymasis tampa aiškesnis, įdomesnis, išsamesnis, dinamiškesnis, patrauklesnis.

Analizuojant pedagogų IKT mokymų poreikį pastebėta, kad labiausiai juos mokytis skatina –asmeninė motyvacija, interesai, iniciatyva. Optimaliausia mokymų trukmė – iki 3 val. per dieną, o bendra mokymų trukmė turi būti išdėstyta per tam tikrą dienų skaičių. Tyrimo dalyviams aktualiausios mokymų temos: debesų platformos, nuotolinio mokymo platformos, video kūrimas ir montavimas, skelbimų, plakatų ir pan. kūrimas, Microsoft Teams ryšių ir bendradarbiavimo platforma, interaktyvių pristatymų rengimas, Zoom Cloud Meetings – video konferencijų programa, Google dokumentų kūrimas ir bendrinimas, Google formos. Visos mokymų temos orientuotos į galimybę dirbti nuotoliniu būdu, todėl nenuostabu, kad jos neprarado aktualumo.

Pedagogai pageidauja mokytis nuotoliniu būdu arba savo darbo vietoje, savo asmeninių lėšų pageidautų skirti ne daugiau 20 Eur. Reikia pabrėžti, kad vis dėlto pageidaujama, kad darbovietė apmokėtų mokymus iš kvalifikacijos tobulinimui skirtų lėšų. Tyrimo metu paaiškėjo, kad labiausiai pedagogai pageidauja, kad mokymus vestų mokytojai praktikai arba IKT specialistai. Dokumentai įrodantys tam tikrą kvalifikacijos tobulinimą, pedagogams yra reikalingi daugiausiai dėl to, kad reikalinga šiuos dokumentus pateikti savo įstaigos administracijai.

 

Tyrimą organizavo ir atliko:

Šiaulių r. švietimo pagalbos tarnybos metodininkė

Dovilė Navickaitė